- pražosti
- pražósti DŽ, NdŽ, pražõsti, -ta (pražõdžia), pražõdo (pràžodė) Dkšt; BzB317 1. tr. NdŽ prabilti, ištarti: Kad jaučia piemenį arba sakytoją žodžio Dievo kokį mokytą, kursai jų vylius pigai atadengt gali, tad ten nė žodžio pražost nedręsa DP514. O dar, Pon’, žodžio nepražodai savo KN66. Širdis rūstybe degdama musijo pražost tardama KN255. | refl. tr., intr.: Vyriausybė šiuo kartu nei žosti neprasižodo A.Sm. Prasižóskie da tu man kokį keiksmą Švnč. 2. tr. Tvr netyčia pasakyti, prasitarti. | refl.: Ėmė ir prasižódo piršlys, kad jaunikis turi skolos Tr. Daboj, niekam neprasižõsk Dkšt. Aš nieko neišsitariau, neprasižodaũ Dglš. Aš durna, kad prasižodaũ Ign. Tik prasižosk Antanienei, tai visom bobom pasakis Ds. Anas pats prasižodo, kad buvo nuejęs policijoj Lkm. 3. intr. NdŽ imti bartis. | refl.: Prasižódo kai velnias Sug. \ žosti; apžosti; atsižosti; įžosti; išžosti; peržosti; pražosti; sužosti
Dictionary of the Lithuanian Language.